kniurkyti

kniùrkyti, -o, -ė 1. caus. kniurkti 1: Nekniùrkyk vaiko Nm. Bernas kniùrko (virkina) mergą J. 2. tr. niurkyti: Tas gaspadorius jau arti namų atlėkė, [kai] prisivijo jį tas baltas nuo kapų, kapt pagavo ir davai kniurkyt SI406. | refl.: Mergaitės kad susikibo kniurkytis! Slč.